šorinis kiaušinio lukštas daugiausia sudarytas iš kalcio karbonato.
Nuo vištos veislės priklauso, ar jis bus baltas, rudas ar net mėlynai žalias.
Spalva nerodo kiaušinio kokybės, į ją nereikia atsižvelgti gaminant maistą, ji nerodo ir maistinės vertės arba lukšto storio.
Pagrindinis kiaušinių riboflavino ir baltymų šaltinis.
Aukštos kokybės kiaušinio storasis sluoksnis – aukščiau pakilęs, mažiau skystojo kiaušinio baltymo.
Žemesnės kategorijos kiaušinio – skystesnis, neatskiriamas nuo skystojo kiaušinio baltymo.
Oro „kišenė“, susidaranti storajame kiaušinio gale.
Susiformuoja, kai sumažėja kiaušinio tūris jam atvėsus po padėjimo.
Kiaušiniui senstant oro ertmė padidėja.
Yra arčiau lukšto.
Aukštos kokybės kiaušinyje pasiskirstęs aplink storąjį kiaušinio baltymo sluoksnį.
Kiaušinio geltonoji dalis.
Spalva priklauso nuo to, kuo višta buvo lesinta, bet nėra kiaušinio maistinės vertės rodiklis.
Pagrindinis kiaušinyje esančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir riebalų šaltinis; sudaro apie pusę kiaušinyje esančio baltymo kiekio.
Yra dvi plėvelės – vidinė ir išorinė – aplink kiaušinio baltymą.
Sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį patekti mikroorganizmams.
Oro ertmė susidaro tarp abiejų šių plėvelių.
šorinis kiaušinio lukštas daugiausia sudarytas iš kalcio karbonato.
Nuo vištos veislės priklauso, ar jis bus baltas, rudas ar net mėlynai žalias.
Spalva nerodo kiaušinio kokybės, į ją nereikia atsižvelgti gaminant maistą, ji nerodo ir maistinės vertės arba lukšto storio.
Pagrindinis kiaušinių riboflavino ir baltymų šaltinis.
Aukštos kokybės kiaušinio storasis sluoksnis – aukščiau pakilęs, mažiau skystojo kiaušinio baltymo.
Žemesnės kategorijos kiaušinio – skystesnis, neatskiriamas nuo skystojo kiaušinio baltymo.
Oro „kišenė“, susidaranti storajame kiaušinio gale.
Susiformuoja, kai sumažėja kiaušinio tūris jam atvėsus po padėjimo.
Kiaušiniui senstant oro ertmė padidėja.
Yra arčiau lukšto.
Aukštos kokybės kiaušinyje pasiskirstęs aplink storąjį kiaušinio baltymo sluoksnį.
Kiaušinio geltonoji dalis.
Spalva priklauso nuo to, kuo višta buvo lesinta, bet nėra kiaušinio maistinės vertės rodiklis.
Pagrindinis kiaušinyje esančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir riebalų šaltinis; sudaro apie pusę kiaušinyje esančio baltymo kiekio.
Yra dvi plėvelės – vidinė ir išorinė – aplink kiaušinio baltymą.
Sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį patekti mikroorganizmams.
Oro ertmė susidaro tarp abiejų šių plėvelių.
Dietologas ir mitybos specialistas gyd. Atis Tupinis (Latvija): „Internete kiekvienas gali rasti patarimų, kaip subalansuoti savo mitybą, tik visiškai išsiskiria nuomonės, ką valgyti ir ko – priešingai – nevalgyti. Esu gydytojas, turintis 36 metų patirtį, ir dar nesu girdėjęs ar skaitęs įtikinamų argumentų, kad būtų svari, pagrįsta priežastis nevalgyti kiaušinių, žinoma, jei produkto gamybos procese laikomasi kokybės standartų.“
Pagal dedeklių vištų laikymo būdą kiaušiniai skirstomi į keturis tipus. „Balticovo“ siūlo visų keturių tipų kiaušinių.
Dedeklės vištos, kurios deda šiuos kiaušinius, laikomos narvuose, atitinkančiuose teisės aktais nustatytus reikalavimus kiaušinių gamintojams – mažiausią leistiną plotą vienam paukščiui. Ant narvuose laikomų vištų kiaušinių atspausdintas kodas prasideda skaitmeniu 3.
Dedeklės vištos, kurios deda šiuos kiaušinius, laikomos tvarte ir gali laisvai judėti už narvo ribų. Ant tvarte laikomų vištų kiaušinių atspausdintas kodas prasideda skaitmeniu 2.
Dedeklės vištos, kurios deda šiuos kiaušinius, gali laisvai judėti tvarte ir būti lauke. Ant laisvėje laikomų vištų kiaušinių atspausdintas kodas prasideda skaitmeniu 1.
Dedeklės vištos, kurios deda šiuos kiaušinius, gali laisvai judėti tvarte ir būti lauke, taip pat joms duodamas ekologiškas lesalas. Ant ekologiškai laikomų vištų kiaušinių atspausdintas kodas prasideda skaitmeniu 0.
Nurodo dedeklių vištų laikymo būdą: kuo skaitmuo mažesnis, tuo geresnėje aplinkoje laikoma višta.
0 – kiaušinis yra iš ekologinio ūkio
1 – laisvėje laikytos vištos padėtas kiaušinis
2 – tvarte laikytos vištos kiaušinis
3 – narve laikytos vištos kiaušinis
Žinoti kiaušinių kilmės šalį svarbu, pavyzdžiui, Latvijoje Maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai tikrina Latvijos ūkius. Tokia griežta kokybės kontrolė taikoma ne visose šalyse, iš kurių kiaušiniai importuojami į Latvijos rinką. Nekreipdami dėmesio į kodą dalis gyventojų perka kiaušinius, kuriuos padėjusios vištos gali būti auginamos nesilaikant Europos Sąjungos standartų. Be to, importuotų kiaušinių suvartojimo laikotarpis dažnai būna labai trumpas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos bendrovei skirtas identifikacinis numeris.
Parodo, iš kurios šalies yra kiaušiniai. LV reiškia Latviją, PL – Lenkiją, LT – Lietuvą ir pan.
Nurodo dedeklių vištų laikymo būdą: kuo skaitmuo mažesnis, tuo geresnėje aplinkoje laikoma višta.
0 – kiaušinis yra iš ekologinio ūkio
1 – laisvėje laikytos vištos padėtas kiaušinis
2 – tvarte laikytos vištos kiaušinis
3 – narve laikytos vištos kiaušinis
Maisto ir veterinarijos tarnybos bendrovei skirtas identifikacinis numeris.
Parodo, iš kurios šalies yra kiaušiniai. LV reiškia Latviją, PL – Lenkiją, LT – Lietuvą ir pan.
Žinoti kiaušinių kilmės šalį svarbu, pavyzdžiui, Latvijoje Maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai tikrina Latvijos ūkius. Tokia griežta kokybės kontrolė taikoma ne visose šalyse, iš kurių kiaušiniai importuojami į Latvijos rinką. Nekreipdami dėmesio į kodą dalis gyventojų perka kiaušinius, kuriuos padėjusios vištos gali būti auginamos nesilaikant Europos Sąjungos standartų. Be to, importuotų kiaušinių suvartojimo laikotarpis dažnai būna labai trumpas.
Daugeliui žmonių nerimą kelia tai, kad kiaušiniuose gausu cholesterolio. Viename kiaušinyje yra apie 200 mg cholesterolio, kuris atitinka rekomenduojamą paros normą. Jeigu cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus, nerimauti nereikia. Galite drąsiai suvalgyti septynis kiaušinius per savaitę (vieną kiaušinį per dieną). Pasirodo, kiaušiniuose esantis cholesterolis tedaro mažą įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje, o štai didelis sočiųjų riebalų kiekis maiste daro nemažą įtaką. Sočiųjų riebalų gauname iš visų gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, pieno produktų, mėsos, taip pat palmių, kokosų aliejaus ir kakavos sviesto. Todėl jeigu per dieną suvalgysime vieną virtą kiaušinį, širdžiai ir kraujagyslėms tai nepadarys neigiamos įtakos, tačiau jeigu kiaušinis bus keptas (riebalų kiekis iš karto padidėja 50 %), dar pridėta kumpio arba kito mėsos gaminio, kiaušinis apibarstytas sūriu, mūsų kraujagyslės tikrai už tai mums nepadėkos. Jeigu cholesterolio kiekis kraujyje jau yra didelis, rekomenduojama sumažinti kiaušinių – tiksliau, kiaušinių trynių, – iki trijų per savaitę.
Jeigu kasdien į mitybos racioną įtraukiate kiaušinių, gaunate labai daug žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. Kiaušiniuose yra A, D, E, B3, B6 ir B12 grupės vitaminų. Kiaušiniuose yra vitamino A, o jau pasauliniu mastu pripažinta, kad jei šio vitamino vartojama per mažai, tai yra labai įtakingas regėjimo pablogėjimo veiksnys. Vitamino D yra kiaušinio trynyje, todėl kiaušinio trynys dažnai vadinamas didžiausiu „saulės vitamino“ šaltiniu – 100 g trynio yra 6 µg vitamino D. Vitaminas D žmogaus organizme palaiko kaulų ir dantų tvirtumą, taip pat stiprina imuninę sistemą.
Kiaušiniai – vertingas produktas, kuriame yra daug naudingų ir žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Kiaušiniuose mažai angliavandenių, apie 12 g baltymų ir 100 g riebalų. Didžiąją dalį riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, įskaitant omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Kiaušiniuose yra tokių organizmui būtinų maisto medžiagų kaip cinkas, selenas, retinolis ir tokoferoliai. Dėl to kiaušiniams būdingas antioksidacinis poveikis, žmogaus organizmas apsaugomas nuo įvairių degeneracinių procesų.
Cholinas, arba vitaminas B4, yra labai svarbus smegenų ir nervų sistemos veiklai, taip pat širdžiai. Tyrimai rodo, kad žmonių, kurie suvartoja pakankamai cholino, atmintis yra geresnė, mąstymas aštresnis. Viename kiaušinyje vidutiniškai yra daugiau kaip 100 mg cholino.
Kiaušiniuose yra daug stipriai veikiančių antioksidantų, kurie saugo akis nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio ir mažina kataraktos (akies lęšiuko padrumstėjimo) riziką dėl kiaušinio trynyje esančio liuteino ir zeaksantino (pigmentų, esančių ir akies tinklainėje). Dauguma šių medžiagų yra kiaušinio trynyje, ir įrodyta, kad vartojant pakankamą kiekį sumažėja tinklainės degeneracija. Kiaušiniuose yra vitamino A, o nepakankamas vitamino A vartojimas jau pasauliniu mastu pripažintas labai įtakingu regėjimo pablogėjimo veiksniu.
